Paskutinis Kartas

daryti dalykus paskutinį kartą. Įpatingai šiuo metu patiriu ir pagaunu save apie tai pagalvojant. Iš tikrųjų kaip yra keista daryti kažką ir žinoti, jog daugiau to nebedarysi, pvz toje pačioje vietoje (nebestovėsi už darbo prekystalio, nebesutiksiu savo klientų, kai jau žinau kokie jų namai, kokios spalvos ir ko jie ieško), nebematysiu tų veidų, sutiktų troleibusuose tuo pačiu metu, įpatingai tomis pačiomis savaitės dienomis, tomis pačiomis valandomis, kada jau žinai, kas įlips ir kaip elgsis(pvz viena mergaitė įlipusi visad žiūrėdavo į laikrodį troleibuse, atsisukusi laukdavo, kada parodys laiką, juk kiekviena sekundė svarbi ankstų rytą, nesvarbu, kad važiuoju su tuo pačiu autobusu ar troleibu, įprotis tra įprotis)..

Nebereikės daryti daugelio dalykų, tačiau kiek ateina naujų ir dar įdomesnių dalykų ir tos pačios kasdienybės, tik kitokios. Įdomu. Su nekantrumu laukiu ir viliuosi kažko naujo ir nepatirto, kažko, ko labai norisi ir reikia.

Banakt*