Mergaičių klegesys..

Vienas geriausių vakarų, kada susitinka mergaitės (dažniausiai netikėtai) ir duoda šnekų :) kaljanas, vynas, žvakių gausa ir noras pasipasakoti: o man buvo taip.. :) Viena per kitą stengiamės papasakoti savo istoriją.. Žavu!

Taip galėčiau pliurpti ir pliurpti! Ir taip jau antra naktis, niekaip nesustojam..

Bėgu pas mergaites!

Noriu pakalbėti.. ;)

Jaukiai.. ;)

Tai NEkeista.

Tai nekeista. as noriu tave buciuoti. Ir liesti. Is niekas to nepakeis. Nebent laikas. Galiu ilgai ziureti i tavo akis ir apsimesti, jog nieko tau nejauciu. Bet negaliu pasakyti ne. Kad ir kaip manes nemyletum. Kaip nemyli. Taip stipriai geidi...<3

Man reikia Tavo tvirtų rankų, Tavo šilto glėbio, Tavo alsavimo, Tavo žodžių, Tavo...

Noriu Sukurti Pasaka.

Noriu sukurti pasaką. Spalvinti ją paprastai ir švelniai. Kurti tokią pasaką, apie kurią galėtų daug kas kalbėti, o suprasti - keletas.
Aš juokiuosi. Klumpu, bet svajoju. Kartais mąstau ir tikiuosi. Man kartais niekas nesvarbu ir aš žaismingai kutenu Tavo padus. Bet būna, kai tyliu. Ir, pasakiusi sau stop, užsimerkiu. Dievinu žiūpsnelį cukrinių emocijų.
O šiandien man viskas kitaip. Šiandien padovanojau rytui šypseną. Pažiūrėjau į ant stalo stovinčią gėlytę ir tūkstančiai drugelių suspurdo kažkur viduje. Su stebuklais. Man šiandien viskas apie Tave. Apie Tavo šilumą, jaukumą ir norus, kurie pildosi. Kagi. Kuriam pasaką?;*
Laukiu mūsų ilgų vakarų prie ežero, cukrinių pasivaikščiojimų, mieliausių tavo apkabinimų, prie kurių taip greitai ir lengvai pripratau. Aš laukiu Mūsų žavingai nepaprasto susitikimo..Apkabink ir nepaleisk. Nes aš nepaleisiu. Aš stengsiuosi būti Tavo pasaulis ir Tavo sauletos dienos. Tavo viskas.

Žiemiškas vaizdelis

Žiemą aplankyti tetulę Jūrą..

Jau keli metai iš eilės, stengiuosi aplankyti Jūrą, žiemos metu, labai patinka! Atrodo užtenka nuvažiuoti, pamatyti ir aš rami iki vasaros..

Labai šalta, bet vaizdas vertas..

Ta kelionė iki jos, pilna įspūdžiū, nekantrumo kuo greičiau ją pamatyti, "kas pirmas ją pamatys, jauki muzika kelionės metu, kalbos apie nieką, bet kartu ir daug gražių dalykų, svajonių (žinai, aš pagalvojau, kad norėčiau, pasavajojau, būtų faina..), dainavimas, jaukus kavos puodas, atrodo ko dagiau reikia..

Patinka turėti tokią tradiciją, kuri tikiuosi niekada nenutrūks..

Patinka daryti dalykus kitaip.

Nuostabumas atėjęs į mano mažąjį Pasaulį

Niekada nepagalvojau, kad šunytis gali suteikti tiek laimės, šypsenos mano veide, tiek džiaugsmo ir noro kartu veikti.

Labai netikėtai į mūsų namus sesė parsigabeno mažą (į du delnus telpantį) auksaspalvį retriverį (tai buvo mano seser svajonė).

Ir jau nuo pat pirmųjų dienų prisirišau prie jo. Net mama sako, kad jis mane jaučia kitaip, nei likusius namiškius..Pas mane vienintelę, jis gali gulėti ir snausti ar žiūrėti, stebėti mane..

Vienas nerealiausių vaizdų, kada kalbini jį, jo snūkutis priešais taves, ir jis kraipo galvą..Nerealu!

Jis toks protingas, trūksta, kad tik pradėtų kalbėti:)

Labai keista, kai visai neseniai vos paėjo, buvo nedrąsus, vos kiauksėjo, o dabar jau rimtas didelis mūsų Draugas. Net nesitiki, jog jis buvo toks mažas mažytis..

Gera eiti kartu lietingą 7dn pavakary, šviečiant vaivorykštei, malonu girgdžint sniegui skuosti nuo šaudančių ferverkų, nenusakoma kartu žongsniuoti link močiutės.

Kodėl butent Rojukas tapo pirmasis mano Blog'e? Nes supratau, jos šis šuniukas man begalo svarbus, begalo..Labai laukiu mūsų laiko kartu, kada daugiau galėsiu skirti jam dėmesio (norisi jį išmokyti uždengt akytes su letenomis)..